- kepurėtas
- 2 kepurė́tas, -a adj. (1) 1. kuris su kepure: Kareiviai buvo šalmuoti ir kepurėti, be šautuvų, be diržų rš. Jaunikis turėjo kepurę užsidėjęs, buvo kepurė́tas KII233. Svotai vedžio kepurėti nuo durų sugarma stati į suolą JR30. Visi žiponuoti, visi kepurėti NS331. Kepurėtas šokis (šokamas su kepurėmis) Plng. Vilkas pilkas, kepurėtas nori bagotas būti LTR. | Visur dygo naujos, kepurėtos gubos sp. | Jis kalbėjo apie kepurėtų malūnų legendos palaidojimą rš. | Kepurėtojo grybo grybiena yra ilgi išsišakoję siūlai (gifai) rš. Įvairūs vaikiškų knygų ir pasakų didvyriai – meškiukai, kiškiai, lapės ir voveraitės, gaideliai ir kepurėtos musmirės rš. 2. su kuodu, kuoduotas: Kepurėta višta Kv. 3. purėtas, kuokštuotas: Kiemo viduryje stovėjo plačiai išsiskėtęs tikrasis kepurėtas žilvitis sidabralapis Vaižg. Kepurėtų gluosnių paūksmyje stovėjo sena koplytėlė rš. Kepurė́ti dobilai geri sėklai Šts. Kepurėti beržai virsta į laumšluotes Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.